Geležinkelio vėžė

Geležinkelio vėžė

Geležinkelio vėžė – atstumas (plotis) tarp geležinkelio bėgių galvučių darbinių briaunų, esantis žemiau nei bėgių galvutės riedėjimo plokštuma.

Standartinė vėžė

Geležinkelio vėžių pločių įvairovė

Šiuo metu pasaulyje eksploatuojama daugiau nei 120 skirtingų geležinkelio vėžės pločių. Kai 1814 m. Dž. Stivensonas sukonstravo pirmąjį garu varomą garvežį, jis riedėjo jau anksčiau sukurtais plieniniais bėgiais – geležinkeliu. Dž. Stivensonas pasiūlė geležinkeliams naudoti 4 pėdų ir 8 colių (arba 1422 mm) pločio bėgių vėžę. Tačiau pradėjus tiesti geležinkelius, nei Jungtinėje Karalystėje, nei kitose valstybėse vienodas vėžės standartas nebuvo nustatytas ir imta tiesti skirtingos vėžės geležinkelius. 1826 m. tiesiant Liverpulio–Mančesterio geležinkelį, Dž. Stivensonas panaudojo 4 pėdų ir 8,5 colių (arba 1435 mm) vėžės plotį. Šį vėžės plotį 1846 m. specialiu aktu Jungtinės Karalystės Parlamentas įvardijo geležinkelio vėžės standartu.

Siauresnės nei standartinė geležinkelio vėžės laikomos siaurojo geležinkelio vėžėmis, visos kitos – plačiojo geležinkelio vėžėmis. Standartinės vėžės pločio geležinkeliai kartais dar vadinami europietiškąja arba Stivensono vėže.

Plačiojo geležinkelio vėžės

Geležinkelio vėžių pasiskirstymas pasaulio valstybėse

Plačiuoju geležinkeliu galima gabenti didesnės masės ir apimties krovinius, taip pat daugiau keleivių nei siauruoju geležinkeliu. Pradėjus tiesti plačiuosius geležinkelius, svarstyta, kokio pločio vėžė jiems yra tinkamiausia. Įvairiose valstybėse ėmė plisti skirtingos vėžės platieji geležinkeliai:

• Standartinė vėžė – 1435 mm vėžė. Standartine vėže vadinama tik tose šalyse, kur yra naudojama. Standartinė vėžė sudaro didžiausią dalį – maždaug 60 proc. viso geležinkelio tinklo pasaulyje. Jos atkarpa (126 km) šiuo metu yra ir Lietuvoje – nuo sienos su Lenkija iki Kauno. Lietuvoje carinės Rusijos laikais buvo tiesiami rusiškosios vėžės geležinkeliai. Pirmojo pasaulinio karo metais geležinkelius Lietuvoje Vokietijos kariuomenė perklojo į standartinę vėžę, o po Antrojo pasaulinio karo vėl grąžinta rusiškoji vėžė.
• Rusiškoji vėžė – 1520 mm vėžė. Tai antroji pagal paplitimą pasaulyje geležinkelio vėžė. Rusijos imperijoje 1842–1851 m. tiesiant geležinkelio liniją tarp Maskvos ir Sankt Peterburgo buvo pasirinkta 1524 mm vėžė. Tokį vėžės plotį nulėmė kelios priežastys – tuomet naudotas patogus atstumo tarp bėgių skaičiavimo vienetas – 5 pėdos (tai atitinka 1524 mm), poreikis vežti didesnės masės ir svorio krovinius, taip pat hipotetinė galimybė ir baimė, kad europiečiai galėtų Rusijoje lengvai panaudoti karinius traukinius. Nuo 1970 m. Tarybų Sąjungoje buvo pereinama nuo senosios 1524 mm vėžės prie naujo, suvienodinto, 1520 mm geležinkelio vėžės standarto. 1520 mm vėžė eksploatuojama Baltijos valstybėse, NVS šalyse, Gruzijoje, Mongolijoje. Ši vėžė šiuo metu sudaro didžiausią Lietuvos geležinkelių kilometražą.
• Rusiškoji imperinė vėžė – 1524 mm vėžė. Šio standarto vėžė iki šiol naudojama Suomijoje, nuo pat jos nutiesimo Rusijos imperijos laikais. Suomijoje vėžė niekada nebuvo keista į jokio kito standarto vėžę. Dėl 4 milimetrų skirtumo šios vėžės traukiniai gali važiuoti ir 1520 milimetrų vėžės geležinkeliais, ir atvirkščiai. 1524 mm vėžė taip pat naudojama Estijoje. Šaliai paskelbus nepriklausomybę buvo pereita nuo 1520 mm vėžės į 1524 mm vėžę. Perėjimas buvo grynai formalus – bėgiai nebuvo perkalti, riedmenys nebuvo pakeisti. Perėjimą sąlygojo naudotos technikos įsigijimas iš Suomijos. Tiesiant naujas geležinkelio linijas laikomasi 1524 mm vėžės standarto.
• Airiškoji vėžė – 1600 mm vėžė (5 pėdų 3 colių vėžė). Naudojama Airijos saloje (Airijos Respublika ir Šiaurės Airija); taip pat paplitusi Brazilijoje ir keliose Australijos valstijose – daugiausia Viktorijoje ir iš dalies Naujajame Pietų Velse.
• Iberiškoji vėžė – 1668 mm vėžė veikia tik Ispanijoje ir Portugalijoje. 1845 m. Ispanijos vyriausybė nusprendė tiesti šio pločio geležinkelius remdamasi specialaus patariamojo komiteto rekomendacija, kad platesnėje nei standartinė vėžėje bus galima naudoti galingesnius ir ekonomiškesnius garvežius. Pastaruoju metu Ispanijoje įrengiant specialias greitųjų traukinių linijas tiesiamos standartinės vėžės geležinkelių atkarpos.
• Indiškoji vėžė – 1676 mm vėžė (5 pėdų 6 colių vėžė). Pirmąkart kelios trumpos šios vėžės atkarpos buvo įrengtos Škotijoje ir Kanadoje, tačiau jos greitai buvo perklotos į standartinę vėžę. XIX a. viduryje iš Škotijos kilusio Indijos generalgubernatoriaus sprendimu, Indijoje pradėti tiesti 1676 mm vėžės geležinkeliai. Platesnė nei standartinė, Indiškoji vėžė pasirinkta dėl sudėtingo gamtinio reljefo, baiminantis stiprių musonų ir tikintis, kad galingesni garvežiai bus efektyvesni. Indiškoji vėžė dar buvo paklota Pakistane, Bangladeše, Šri Lankoje. Indiškoji vėžė sudaro didžiausią geležinkelių tinklo dalį ir Argentinoje, tačiau joje lygiagrečiai yra naudojama ir standartinė vėžė bei kelios siaurojo geležinkelio vėžės. Čilės pietuose naudojama indiškoji vėžė, šiaurėje – 1000 milimetrų siauroji vėžė.

Siaurojo geležinkelio vėžės

Daugelyje pasaulio valstybių įrengta kelios dešimtys skirtingų siaurojo geležinkelio vėžių. Siaurąjį geležinkelį paprastai yra pigiau nutiesti, jo mažesni eksploatavimo kaštai, dažniausiai siaurukas tiesiamas kalvotose, sunkiai pasiekiamose vietose, esant mažam gyventojų skaičiui. Siauresni nei 578 mm vėžės ruožai vadinami minimalios vėžės geležinkeliais. Labiausiai paplitusios šios siaurojo geležinkelio vėžės:

• Siauriausioji vėžė – 600 mm vėžė, nuo Pirmojo pasaulinio karo naudota ir tarpukario Lietuvoje. Latvijoje Pirmojo pasaulinio karo metu buvo nutiestas 600 mm vėžės Šiaurės Kuršo geležinkelis.
• Siauroji vėžė – 750 mm vėžė. Lietuvoje išlikusi atkarpa Panevėžys–Rubikiai, kitos (Panevėžys–Biržai, Joniškėlis–Linkuva ir kt.) išardytos.
• Siauroji vėžė – 914 mm vėžė (3 pėdų) dominuoja Kolumbijoje ir Peru.
• Vidutinioji vėžė – 1000 mm vėžė labiausiai paplitusi Brazilijoje, Bolivijoje, Argentinoje, Indijoje, Kenijoje, Ugandoje. Klaipėdos krašte ši vėžė naudota iki II pasaulinio karo pabaigos.
• Kapo vėžė – 1067 mm vėžė (3 pėdų ir 6 colių), daugiausia paplitusi Pietų ir Vidurio Afrikoje, Indonezijoje, Japonijoje, Taivane, Filipinuose, Naujojoje Zelandijoje, Ekvadore, Australijos Kvinslando valstijoje. Vėžė taip pavadinta, kadangi 1873 m. buvo pradėta tiesti Pietų Afrikos Respublikos Kapo regione.

Sudvejintos vėžės

Sudvejintos geležinkelio vėžės

Kai kuriose valstybėse, esant skirtingoms geležinkelio vėžėms, jos gali būti sudvejintos. Tokiais atvejais skirtingų vėžių traukiniai gali judėti ta pačia geležinkelio atkarpa. Sudvejinto geležinkelio atveju, kartais įrengiami trys bėgiai. Iš jų du bėgiai būna išoriniai, vienas vidinis – bendras visiems traukiniams. Kitais atvejais tiesiami keturi bėgiai – du išoriniai ir du vidiniai skirtingo pločio vėžėms. Sudvejintos vėžės geležinkelių tinklai įrengti Australijoje, Šveicarijoje, Brazilijoje, Ispanijoje, Tunise. Lietuvoje 2011 m. pradžioje sudvejinto geležinkelio atkarpa funkcionavo tik ruože tarp Mockavos ir Šeštokų. Planuojama, kad tiesiamo geležinkelio „Rail Baltica“ ruože nuo Šeštokų iki Kauno bus įrengta sudvejinta vėžė dabartinėmis sankasomis, o kur būtina – naujas standartinės vėžės geležinkelis bus tiesiamas šalia veikiančios rusiškosios vėžės.

Nuorodos

• „Vėžės įvairiose pasaulio šalyse“. Suarchyvuota iš originalo 2012-07-13. Nuoroda tikrinta 2008-08-05.