Izraelis

מדינת ישראל (hebraju r.) Medinat Yisra'el دولة اسرائيل (arabu r.) Daulat Isra'il
Izraelė vieleva Izraelė gerbs
Valstībėnis gimnos: Izraelė gimnos
Valstībėnė kalba	hebraju (ėvrėtos), arabu
Suostėnė	Jėrozalė (stičījama)
Dėdliausis miests	Jėrozalė
Valstībės vaduovā	Isaac Herzog (יצחק הרצוג) Prezidėnts Benjamin Netanjahu (בִּנְיָמִין נְתַנְיָהוּ) Premjiers
Pluots  - Ėš vėsa  - % ondėns	20 770 km² (148) ~2%
Gīventuoju  - 2022 lėipa (progn.)  - Tonkoms	9 570 620 (92) 434 žm./km² (35)
BVP  - Ėš vėsa  - BVP gīvėntuojou	2022 (progn.) 478,01 mlrd. $ (49) 50 200 $ (34)
Valiota	Naujasis šekelis (NIS)
Čiesa zuona  - Vasaras čiesos	UTC +2 UTC +3
Naprīgolnoms Paskėlbta	nu Tautū Līgas mandata 1948 gegožė 14
Interneta kuods	.il
Šalėis tel. kuods	972

Izraelė Valstībė – žīdu valstībė Artėmousiūs Rītūs, Vėdoržemė jūras rītūs. Izraelis tor robežio so Libano, Sėrėjė, Juordanėjė, Egėpto.

Palē glabnus istatīmus Izraelis savė kaita žīdu demuokratėnė respoblėka. Izraelis īr liberaliuojė demuokratėjė so parlamentėnio valdīmo, propuorcėnio atstuovavėno ė vėsoutėnēs rinkėmās. Prigol EBPO. Šalės tor aukštiausi pragīvenėma līgi Artėmūsiūs Rītūs, patenk i šaliū so ėlgiausė gīvenėma trokmė dešėmtoka.

Izraelė vīkduoma žīdu naujakoriū ikeldėnėma puolitėka Vakarū Krontė solauk kritėkas ėš daugībės valstībiu.

Istuorėjė

Izraelė valstībėngoma istuorėjė prigaun biblėnius čiesus. Ligė vielība gelžėis omžė tamė regijuonė sosėskvarmava do izraelitu šalė - Izraelė karalīstė, da vadėnama Samarėjė, ė Joda karalīstė.

Izraelė karalīstė palėka sonaikėnta da 720 m. pr. Kr., kumet anou ožkariava Asirėjės imperėjė, diukuo vieliau palėka Babiluona imperėjės dalėm. Hebrajē liuob tonkē maištautė prīš babiluonėitius ė 586 m. pr. Kr., pri Babiluona karaliaus Nabuchodonosara Ontruojė, Jods bova sonaikėnts. Babiluonou žlogos Izraelis atiteka Persėjē (tumet anā vėišpatava achemenidā).

Vieliau Izraelė žemės periejė i graiku ė ruomienu ronkas. Pu II o. pr. Kr. nutikosė hebraju maišta prīš Seleukidu imperėjė čiuonās apėntās bova ikorta liousa Izraelė šalės - Hasmonieju karalīstė, ėšgīvėnosė kėik daugiau kāp vėina omžiu. Paskiaus Izraelis ligė pat XX o. vėd. bova praradės valstībėngoma. Nu čiesa, kumet 70 m. sograuta Ontruojė švėntīkla, nustuots vartuos termėns Judiejė (luotīnėškā: Iudaea), vėitā laipsnėškā prigėjė Sirėjės Palestėns (Syria Palaestina) ožvadėnėms, douts nukariautuoju ruomienu.

Muoderniuojė Izraelė ėštakas - 1947 m. lapkristė mienou, kumet JTO prijiemė rezoliucėjė, katra onkstiau brėtams prigolosė Palestėna padalėna ė dvė dalė: 55 % skīrė žīdams, vuo 45 % - arabams, ale Jerozalė toriejė būtė terptautėnis miests. Palestėnas arabā pruotestava prīš tuokės dalības, bo pu anū žīdams douta daugiau žemiu, neveizėnt tuo, ka arabā sodarė daugoma. Nepaisant tuo, 1948 m. gegožė 14 d. paskelbta api Izraelė valstībės ikūrėma.

Geuograpėjė

Šalės īr šalėp Vėdoržemė jūras, Artėmū rītū regijuonė. Dėdliausis miests īr Tel Avivs. Izraelė pluotībė nie dėdlė (panašaus dėdoma kāp Žemaitėjė, atstoms ėš šiaurės i pėitus - 470 km, platoms svīrou terp 15 ir 135 km, ale klimats dėdlē ivairos.

Admėnėstracėnis soskėrstīms

Izraelis ėšdalīts i 6 apskrėtis:

1. Šiaurės apskrėtės (Mehoz HaTzafon)
2. Haifas apskrėtės (Mehoz Hefa)
3. Cėntrėnė apskrėtės (Mehoz HaMerkaz)
4. Tel Avėva apskrėtės (Mehoz Tel-Aviv)
5. Jerozalės apskrėtės (Mehoz Yerushalayim)
6. Pėitū apskrėtės (Mehoz HaDarom)

Miestā

2022 m. Izraelie bova 17 miestu so 100 000 ė daugiau gīvėntuoju ė 9 so 200 000 ė daugiau. Miesta statosa tor ėš vėsa 73 gīvenvėitės.

	Miests	Apskrėtės	Gīvėntuoju skaitlios (2022 m.)
1	Jerozalė	Jerozalės apskrėtis	981 711
2	Tel Avėvs	Tel Avėva apskrėtės	474 530
3	Haifa	Haifas apskrėtės	290 306
4	Rišon Lezions	Cėntrėnė apskrėtės	260 453
5	Petach Tikva	Cėntrėnė apskrėtės	255 387
6	Netanėjė	Cėntrėnė apskrėtės	233 104
7	Ašduods	Pėitū apskrėtės	226 827
8	Bene Beraks	Tel Avėva apskrėtės	218 357
9	Beerševa	Pėitū apskrėtės	214 162
10	Holons	Tel Avėva apskrėtės	197 957

Koltūra

Šalie dėdlė prieteliu ivairuovė, bo Izraelė gīven žīdā ėš vėsa svieta, tēpuogė arabā. Kožna bendroumenė, atvīkos vės ėš kėtor, atsėvežė skėrtėngas koltūras ir vieras tradicėjės, vuo anuos palėka solėitas i koltūrėnė katėla. Arkitektūruo, mozėka, jiedie īr magtīnga arabu itaka. Da daugiau itakas šalie tor jodaėzmos, palē katra regolioun kalėnduorio. Oficēlė atpūtė dėina īr šabs, nedarba dėina jodaizmė.

Akuonuomėka

Izraelis ī glabnos Svieta teknuoluogėju cėntros. Valstībė truopnē pagelbie muokslou. Skaituoma kāp pažongiausė Vakarū Azėjės ė Artėmū Rītu šalės palē akuonuomėnės ė pramuonės plietras ruodėklius.

Žmuonis

2020 m. šalie 74,24% šalėis gīvėntuoju bova žīdā, 20,95% arabā, vuo palėkė 4,81% pruocėntu - kėtas tautībės, iskaitont žīdos, katrėi tuokēs nie palē vieras istatīma.

Terptautėnē santīkē

Šalīs, so katruom Izraelis īr ožmezgės dėpluomatėnius santīkius (2011 m. duomenīs)

Izraelis īr ožmezgės dėpluomatėnius santīkios so 165 JTO valstībė ėš 192, ė da so Vatėkanp, Kosovo, Kuka saluom ė Niojė. Dėpluomatėnės misėjės ans tor 107 valstībiesė. Prastiausē vīk so arabėškuom šalim - tėk šešės Arabu līgas šalīs nuormalėzava santīkius so Izraelio. Onkstiau Izraeli pripažėna Irans, ale nusėstatīma kardėnalē pakaitė pu islamėstėnės revoliucėjės 1979 m. Nu tuo čieso dvė šalė īr omžėno prėišo.

Kariauna

Izraelis tor poikė kariauna, katra vėina geriausiu Svieta kariaunu īr. Kariaunuo tarnība atlėktė tor kuožnos šalėis pėlėitis žīds.