GegužÄs dvideÅ¡imt penktoji, pirmadienis - 145-oji metų diena (pirmoji 22-osios metų savaitÄs diena),
iki Naujųjų metų lieka 220 dienų.
Savo vardadienius Å¡iandien Å¡venÄia: Almanta, Almantas, AlmantÄ, Alvyda, Alvydas, Grigalius, Grigas, DanutÄ, Urbonas;
rytoj: Algimanta, Algimantas, AlgimantÄ, Algmina, Algminas, Eduardas, Evelina, Milvainas, MilvainÄ, Milvarda, Milvardas, Milvyda, Milvydas, Nerimanta, Nerimantas;
poryt: Augustina, Augustinas, Genadas, Leonora, Sargautas, SargautÄ, Virgauda, Virgaudas, VirgaudÄ, Žymantas, ŽymantÄ.
Dangaus kūnai
SaulÄ Å¡iandien teka 4.57, leidžiasi 21.35. Dienos ilgumas - 16 val. 38 min.
AntrÄ jÄ jaunaties dienÄ MÄnulis teka 4.54, leidžiasi 23.32.
SaulÄ - Dvynių ženkle.
Orai
Å iandien Lietuvoje bus nepastoviai debesuota, lietaus nenumatoma. VÄjas Å¡iaurÄs vakarų, 4-9 m/sek. Oro temperatÅ«ra dienÄ 16-21 laipsnis Å¡ilumos.
Antradienį lietaus nenumatoma. TemperatÅ«ra naktį 3-9, dienÄ 20-25 laipsniai Å¡ilumos.
Protingos mintys
"Melancholikas pasidarai, kai imi galvoti apie gyvenimÄ ; cinikas - kai pamatai, kÄ iÅ¡ jo padaro dauguma žmonių" (E. M. Remarkas).
Lietuva gegužÄs 25-Ä jÄ
1576 m. TilžÄje gimÄ Jonas RÄza - raÅ¡tijos darbuotojas, Tolminkiemio bei KaraliauÄiaus lietuvių parapijos kunigas, paruoÅ¡Äs spaudai ir redagavÄs ne vienÄ Jono BretkÅ«no darbÄ .
1920 m. Lietuvoje paskelbti matų, saikų ir svarstyklių įstatai, įvesta metrinÄ vienetų sistema.
1924 m. įkurtas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas.
1924 m. Lietuvos nacionalinÄ futbolo rinktinÄ Å¾aidÄ savo pirmÄ sias rungtynes Paryžiaus olimpinÄse žaidynÄse. Rezultatu 0:9 pralaimÄta Å¡veicarams.
1945 m. įkurta Lietuvos žemÄs Å«kio kooperacijos sÄ junga.
1989 m. Maskvoje prasidÄjo SSRS liaudies deputatų suvažiavimas, kuriame dalyvavo ir 58 Lietuvos deputatai.
1993 m. įkurtas Kauno mažasis teatras.
2002 m. Neringoje vasaros sezono atidarymo Å¡ventÄje pirmÄ kartÄ Lietuvos pajÅ«ryje iÅ¡kelta mÄlynoji vÄliava - simbolis, patvirtinantis paplÅ«dimio tarptautinį pripažinimÄ .
2004 m. Å ilutÄs rajone, Å¡alia buvusios Macikų koncentracijos stovyklos, kurioje 1944-1946 metais kalÄjo į sovietų nelaisvÄ patekÄ faÅ¡istinÄs Vokietijos kariai, Vokietijos kariai rezervininkai baigÄ tvarkyti Antrojo pasaulinio karo vokieÄių belaisvių kapus.
2006 m. Lietuvoje su oficialiu vizitu lankÄsi Äekijos prezidentas Vaclavas Klausas ir jį lydinti delegacija.
Užsienio istorinių sukakÄių kalendorius
1787 m. Filadelfijoje į pirmÄ posÄdį susirinko Džordžo VaÅ¡ingtono (George Washington) vadovaujamas suvažiavimas, vÄliau parengÄs naujÄ jÄ JAV KonstitucijÄ .
1803 m. gimÄ JAV raÅ¡ytojas, filosofas, idealistinÄs romantinÄs transcendentalizmo krypties pradininkas Ralfas Voldas Emersonas (Ralph Waldo Emerson).
1826 m. gimÄ anglų boksininkas profesionalas Tomas Sojersas (Tom Sayers), kartÄ dalyvavÄs dvi valandas trukusioje 42 raundų kovoje.
1889 m. Rusijoje gimÄ inžinierius ir sraigtasparnio iÅ¡radÄjas Igoris Sikorskis.
1895 m. už nuodÄmingÄ gyvenimo bÅ«dÄ raÅ¡ytojas Oskaras Vaildas (Oscar Wilde) Didžiojoje Britanijoje nuteistas dvejiems metams sunkiųjų darbų.
1915 m. per PirmÄ jį pasaulinį karÄ baigÄsi vienas žiauriausių Ipro mūšių, per kurį žuvo apie 105 tÅ«kst. kareivių. VokieÄiai per Ipro mūšį pirmÄ kartÄ panaudojo nuodingÄ sias dujas.
1923 m. Didžioji Britanija pripažino TransjordanijÄ , kuri 1946 metais tÄ paÄiÄ dienÄ tapo Jordanija.
1935 m. JAV atletas Džesis Ouvensas (Jesse Owens) En Arbore vykusiose Didžiojo deÅ¡imtuko pirmenybÄse per 45 minutes pagerino Å¡eÅ¡is pasaulio rekordus.
1946 m., praÄjus dviem mÄnesiams po britų valdymo pabaigos, Abdula Ibn Huseinas (Abdullah Ibn Hussein) pasiskelbÄ pirmuoju Jordanijos karaliumi.
1951 m. Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministerijos pareigÅ«nas Gajus Bergesas (Guy Burgess) ir Donaldas Maklynas (Donald Maclean) dingo Londone. VÄliau jie atsirado Maskvoje, prisipažindami, kad buvo Sovietų SÄ jungos Å¡nipai.
1960 m. Kinijai ir Nepalui ginÄijantis dÄl sienų bei Everesto virÅ¡ukalnÄs kinų ekspedicija Å¡iauriniu Å¡laitu užkopÄ ant Å¡io aukÅ¡Äiausio pasaulio kalno, jo viršūnÄje iÅ¡kÄlÄ Kinijos vÄliavÄ bei pastatÄ Mao Dzeduno (Mao Zedong) biustÄ .
1963 m. Adis Abeboje baigÄsi Afrikos viršūnių susitikimas, per kurį nusprÄsta įkurti Afrikos vienybÄs organizacijÄ (OAU).
1979 m. Äikagos OâHaros oro uoste sudužus lÄktuvui DC-10 žuvo 273 žmonÄs.
1983 m. per iÅ¡kylÄ AukÅ¡tutiniu Nilu trijuose laivuose kilus gaisrui žuvo daugiau kaip 300 žmonių.
1989 m. Michailas GorbaÄiovas iÅ¡rinktas Sovietų SÄ jungos prezidentu.
1996 m. Bulgarijos karalius Simeonas II (Simeon II) pirmÄ kartÄ po 50 metų emigracijoje apsilankÄ tÄvynÄje.
2001 m. amerikietis Erikas Veihenmajeris (Erik Weihenmayer) tapo pirmuoju aklu žmogumi, įkopusiu į aukÅ¡ÄiausiÄ pasaulyje kalnÄ EverestÄ .
2001 m. sulaukÄs 72 metų amžiaus mirÄ kubietis fotografas Albertas Korda (Alberto Korda), kurį iÅ¡garsino 1960 metais padaryta Lotynų Amerikos revoliucionieriaus Ernesto "Äe" Gevaros (Ernesto "Che" Guevara) portretinÄ nuotrauka.
2002 m. Taivano sÄ siauryje sudužo Kinijos oro linijų "Boeing 747-200" su 225 žmonÄmis. Per Å¡iÄ katastrofÄ Å¾uvo visi lÄktuvo keleiviai.
2002 m. prie Tengos kaimo netoli Mozambiko sostinÄs Maputu per traukinio avarijÄ Å¾uvo 205 žmonÄs.
2003 m. Arielio Å arono (Ariel Sharon) vadovaujama Izraelio vyriausybÄ pritarÄ JAV remiamam Artimųjų Rytų taikos planui, vadinamam "kelio gairÄmis".
2004 m. per potvynius Dominikos Respublikoje ir Haityje žuvo mažiausiai 1950 žmonių.
Eltos inf.
RaÅ¡yti komentarÄ